plūsterėti

plū́sterėti, -ėja, -ėjo žr. 1 plūsterėti: 1. Vanduo plūsterėjo į dirvas, apsemdamas įlomesnes vietas J.Avyž. Plūsterėjo į akis vilnis ašarų rš. | Plūsterėjo kraujas Db. ║ Plū́sterėjo ugnis: piningai degė Lž. Į kambarį plūsterėjo šalto oro srovė rš. 2. Žmonės kad plūsterėjo prieplaukon, kezulais ir ryšuliais nešini J.Balt. Plūsterėjo pėstininkai ir ėmė repečkoti aukštyn rš.